BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mano mažas kambarėlis arba kaip aš atvykau

Kadangi nusprendžiau važiuoti mokytis tik liepos mėn., tad teko labai greitai suktis organizuojantis visas praktines detales, įskaitant ir apgyvendinimo klausimą. Nežinojau aš iki išvažiuojant dviejų dalykų: neįmanoma gauti bendrabučių bei Kopenhagos NT situacija yra labai sudėtinga. Iš pradžių tikėjausi, jog viskas galų gale susiklostys laimingai, tačiau pirmi pavojaus varpai pradėjo skambėti, kuomet pamačiau, jog pasiūlymų būstui yra labai nedaug, o apskambinus daugeliui paaiškėjo, kad butai ar kambariai išgraibstomi akimirksniu.  Taigi išnaršęs ir apieškojęs visur, kur buvo realu, nieko neradau. Visiškai nieko. Dienos artėjo, o variantų sąrašas nepasipildė nė vienu variantu. Kadangi universitete intro savaitė buvo numatyta nuo rugpjūčio 27 d., tai susiplanavau atvykti dieną prieš su viltimi, jog tą dieną apvažiuosiu bent kelis būstus, apie kuriuos skelbimai bus įdėti prieš dieną, ir pirmą, su kuriuo sutarsiu, akimirksniu imsiu.

Tačiau pasimaišė audra Baltijos jūroje ir į Kopenhagą planuotą dieną atvykau jau gerokai vakare. Planas apžiūrėt bent keletą būstų nuplaukė, tačiau atsirado vienas toks oportunistinis variantas, vieno lietuvio padedamas sukontaktavau su vietiniu, kuris nuomavo kambarį, tą pačią pirmą dieną nuvykau apžiūrėt ir… Ištiko lengvas šokas. Pasirodo, nuomoja, panaudosių gražų lietuvišką terminą, babajus, kambarys, kurį nuomoja yra visiškai tuščias, jame tėra viena spinta. Kaina nei labai didelė nei maža - 3500 DKK arba 1600 LTL (buvau nusiteikęs mokėti šiek tiek virš 4 tūkst. DKK), tačiau atvykus iš šiltų namų variantas atrodė tragiškai. Negana to, butas buvo visas apjauktas, visur buvo daug prirūkyta ir na, vaizdelis tai atrodė tikrai nekaip. Sutariau, jog kitą dieną babajui pasuksiu ir nuvažiavau į viešbutį. Planas buvo ryte atsikelti, apskambinti naujai įdėtiems skelbimams ir bandyt susirasti ką nors ne taip šokiruojančio. Tačiau ryte skelbimas atsirado vos vienas, ir tas nėjo į kalbas dėl nuomos užsieniečiui, tad liko du variantai: arba imti pas babajų tą tragišką kambarį arba į hostelį (viešbučio naktis kainavo virš 500 DKK). Apskambinus hosteliams ištiko naujas šokas - visi hosteliai (atvykau ketvirtadienį, taigi buvo penktadienis) iki pirmadienio užimti. Taigi pakrapštęs galvą įvertinau situaciją ir tai, jog pasirinkimo kaip ir neturiu. Susirinkau šmutkes ir nuvykau pas babajų. Babajus su šypsena priėmė mane (ar mano pinigus), o aš liūdnai įsikūriau. Superšoką dar patyriau pasirašinėdamas sutartį, kuomet babajus parašė gimimo miestą kažkokį neaiškų, o gimimo šalį - Iraką. Taip greit galvoje prabėgo tai, kas ir turėjo prabėgti lietuviui - “OMG, finansuosiu Al-Qaeda“. Pusdienį praleidau CBSe, taigi grįžau “namo” tik vakare. Planavau sau ramiai prisipūsti čiužinį ir nulūžti, tačiau vos neapsiverkiau, kuomet grįžęs “namo” supratau, jog mano kambary nėra net tokio prabangos daikto kaip šviestuvo ar lempos. Visiška tamsa. Taip pat babajus prieš įsikeliant pažadėjo internetą, bet pasirodo pačiam jį reikėjo ir įsivesti. Kilo minčių važiuoti namo nebandant likimo daugiau… Ryte prabudus ir pailsėjus nuotaika šiek tiek pakilo, nes padariau pirkinį - iš IKEA įsigijau lovą. Su viskuo pirkinys kainavo daugiau kaip 1300 DKK, tačiau nuo šio pirkinio pabėgti aš negalėjau. Šiek tiek vakare nustebau, kadangi grįžęs radau aptvarkytus namus ir sutvarkytą apšvietimą kambaryje, tačiau vis dar buvau giliame šoke dėl to, kur teks gyventi. Babajus buvo labai šnekus ir tai tik kėlė mano pyktį. Nepaminėjau pačio buto kuriame gyvensiu su babajumi: aš turiu kokių 10-12 kv.m. kambariuką, babajus šiek tiek mažesnį, turime bendro naudojimo kambarį sujungtą su virtuve bei balkoną. Living roome sofa ir diiiidelis televizorius. Atrodo keistai…

Praėjo jau beveik dvi savaitės. Babajus mano prašymu neberūko kambariuose (taigi galiu naudotis bendru kambariu, kaip ir jis. Aj! Nepaminėjau, kur mano gyvenamoji vieta. Pasirodo Kopenhaga yra labai maža, o didžioji dalis miesto traktuojama kaip atskiros savivaldos, o aš gyvenu vienoje jų. Vadinasi Rødovre, Žvėryno stilius, daug privačių namų, mano namas 3 aukštų, kokie 6 butai, atstumas nuo miesto centro apie 25 min. autobusu, apie 8-10 km, Vilniaus masteliu kokie nors Pašilaičiai, gal šiek tiek toliau), babajus susitvarkė, aš turiu lovą, babajus pavaišino keliskart kurdiškais patiekalais (buvo gardu!), taigi gyvenimo spalvos visai kitaip dabar atrodo. Pradėjau visai džiaugtis savo tuo greitu sprendimu, nes CBSe prisiklausiau, ką tenka išgyventi kitiems nevietiniams studentams: vienas iki šiol gyvena hostelyje, vienas gyvena pas draugus (kasnakt vis kitur), vienas gyvena ant grindų pas kažkokį pažįstamą, o vienas… na, žinoma, olandas, tai gyvena priekaboje-kemperyje viename iš kempingų. O jau praėjo bemaž dvi savaitės nuo atvykimo… Taigi viską pasveriant mano nuomonė apie tai, kur gyvenu, apsisuko kokiais 180 laipsnių, nes būstą gavau iškart, matau, kad 3500 DKK yra pakankamai normali kaina (babajus už visą butą moka 7500 DKK, taigi aš, nors ir turiu didesnį kambarį, bet moku mažiau nei pusę viso buto nuomos), apsipratau su vieta, rajonas labai mielas (daug privačių namų, netoli prekybos centrai ir pan.), prisiragavau kurdiškų patiekalų :) taip pat turiu normalią lovą, kurios nemažai studentų dabar gali net pavydėt, taigi netikėtai viskas išsisprendė gana neblogai. Tiesa, interneto sprendimą taip pat susiradau, nusipirkau ale OMNI Connect tipo gadgetą ir nors ten teduoda 10 GB srauto per mėn., panašu, kad be linkomanijos tokio srauto yra per akis. O ir kaina 160 DKK per mėnesį būtų konkurencinga net Lietuvoje. Taigi visus buitinius reikalus (išskyrus dviratį, apie kurį parašysiu atskirai) kaip ir susitvarkiau.

Tiesa, neplanuoju pas babajų gyventi visą laiką :) Jei susirasiu darbą ir tokiu būdu galėsiu leisti sau šiek tiek geresnį būstą, su kitais lietuviais iš CBSo bandysiu paimti kokius nors apartamentus. Vis smagiau :)

Patarimai tiems, kas kada nors planuos pirmąkart atvažiuoti į Kopenhagą

Mano patirtis rodo, jog atvažiuot ir tikėtis susirasti apgyvendinimą, yra pakankamai naivu. Siūlyčiau prieš atvykstant gyventi ar studijuoti prieš tai atvykti savaitei ir bandyti per ją su boligportal.dk ir dba.dk pagalba apžiūrėti būstus ir jei kas nors sakys ok, nedvejojant imti. Prašys užstato - ok, čia tokia įprasta praktika, galima mokėti. Tik jokių nuotolinių mokėjimų ir jokių Western Union :)

Svarbiausia atminti yra, kad būsto klausimas yra žiauriai problematiškas Kopenhagoje ir tikrai keblu jį susirasti. Vieno mėnesio ar tikėjimo, kad viskas bus ok, daugeliui pritrūksta. Mano sėkmingas pavyzdys gali pasibaigti ir ne taip sėkmingai, užtektų tik mažiau sukalbamo babajaus. Taip pat, jei yra galimybė pasiimti bendrabučio kambarį, primygtinai rekomenduoju tai daryti, net jei reikės sumokėti už pusę ar net visus metus į priekį. Sunku atpasakoti, kaip čia sudėtinga su būstu, tad bendrabutis būtų puikus būdas nusimesti šią problemą. Tiesa, toks CBS savo bendrikų neturi (turi kažkokius bendrikus, su kuriais ryšius palaiko), kiti universitetai irgi nedaug. Tad patekti į juos yra sunku, prioritetai, kaip suprantu, yra Erasmus studentams, tad jei gausit šansą - griebkit negalvokit :)

Patiko (8)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą