BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Brangi šalis, bet visada yra workaroundų :)

Turbūt vienu svarbiausių ir įdomiausių klausimų lietuviams visada yra kainos ir pragyvenimo lygis :-) Kad Danija nepigi šalis, žinojau dar prieš atvažiuojant čia, dar iš tada, kai buvau į koncertą atvažiavęs prieš ketverius metus. Pamenu Coca-Cola buteliuką pirkau už 10 litų naktį ištroškęs :-)

Kasdieninės išlaidos

Atvykus šįkart irgi kainų stresas apėmė. Transporto kainos štai tokios: vienkartinis bilietas iki centro 34 DKK (16 litų), galima pigiau gauti daug bilietukų perkant, tuomet gaunasi 17 DKK (vis 8 Lt). Bare alaus kaina 50 DKK (23 Lt), karšto patiekalo kaina apie 100 DKK (46 Lt), mano kambariuko nuoma 3500 DKK (1 621 Lt), vandens buteliuko (0,5 litro) kaina 11,5 DKK (5,3 Lt), Cola buteliukas universitete 18 DKK (8,3 Lt), kavos puodelis mieste ~25 DKK (11,5 Lt), parduotuvėje 0,5 kg sūrio 50 DKK (23 Lt), pakuota dešra nuo 20 DKK (9 Lt), įėjimas į Tivoli parką 100 DKK (46 Lt) ir t.t. ir pan. Pamačius tokias kainas mane apėmė nemažai streso, nes išties iki šiol kur teko gyvent (D.Britanija, Austrija), visur buvau įpratęs, jog bent jau parduotuvėje kainos panašios kaip Lietuvoje ir visai nesunku norint tilpti į panašų biudžetą kaip ir Lietuvoje (išlaidos mieste savaime suprantama ant viršaus), o čia…

Tai aš sėdėjau ir galvojau kaip čia toks dalykas gali būti, kad parduotuvėse viskas taip brangu. Tuomet gavau patarimą pasidairyti akcijų parduotuvėse. Pasidairęs radau, jog nemažai produktų per akcijas (na tokias kaip MAXIMA daro, išmėto flyerius ir ten būna po –50% kartais. Pamačiau, kad čia Danijoje tokios akcijos gali padėt sutaupyti gerokai daugiau. Na visų pirma Coca-Cola produktai. Nuo 24 DKK normaliu metu kainos krenta akcijos metu iki pvz. 10 DKK už butelį (rezulatate vaizdelis dabar pas mane toks kaip nuotraukoje žemiau…), kitus produktus perkant irgi kainos sumažėja bent keliasdešimt procentų. Tos pačios happy-hour…

IMAG0107

Įpratau ir priduoti butelius, net plastikinius. Čia danai labai vaidina ekologiškus, todėl labai skatina butelių supirkimą. Tie dideli 1,5 litro buteliai superkami po 3 DKK (1,5 lito!), tai juokinga net… Analogiškai įsigijau mėnesinį bilietą transportui už 320 DKK (150 Lt), baruose irgi galima rasti happy-hour dealų :-) Labai įdomus dalykas, nes planuojant išlaidas ir šiek tiek į priekį planuojant pirkinius nesunku sutaupyt turbūt kokius 30-40 proc. nuo viso biudžeto. Kadangi nedirbu ir šiaip nesu labai užsiėmęs, tai dabar visai nieko pramoga susipirkti produktus kuo pigiau, pajutau parduotuvėje, kad net tapo toks sportinis interesas susirasti kuo geresnį kokybės/kainos derinį (ten pvz akcija vyksta gerokai brangesniam produktui, tai tada perki geresnį produktą, bet už neblogą kainą).

Kalbant dar apie apsipirkimą, naują žaidimą žaidžiu “surask lietuvišką prekę lentynoje”, planuoju visas prekes rastas pasižymėti. Kol kas sąsiuvinis tuščias… Įdomu, negi į Daniją išvežti produkciją taip sunkiau nei į Rusiją?

Automobiliai

Kadangi jau užsiminiau apie kainas, tai šiek tiek apie mašinų kainas. Pradžioje labai nepatiko man transportas ir oras, tai rimtai svarsčiau galimybę atsivaryti mašiną iš Lietuvos. Tai būtų patogu nuvažiuoti apsipirkti (nes kokakolytės po 25 kronas už butelį mokėt nesirengiau!), taip pat iki universiteto nuvažiuoti (parkingo problemas danai ir lietuviai suvokia skirtingai ir nėra jokių problemų iš esmės prie CBS parkuotis mašiną), tačiau pradėjau domėtis, ar neužtrumpins danų mokesčiai už važinėjimą lietuviška mašina, ir pasiskaitęs forumus supratau, kad labai didelė rizika prisiregistravus čia važinėti lietuviška mašina, kuri registruota mano vardu. Danų mokestininkai ateina ir nusuka numerius nuo stovinčios mašinos. Jei viskas ok – grąžina, jei ne – tenka mokėti mokesčius. Čia vien mašinos turėjimas užtraukia apie 100 Lt per mėn. mokestį, o kur dar draudimas, perregistravimas ir pan., perregistruojant mašiną Danijoje tektų susimokėti ir PVMą. Naujoms mašinoms PVM siekia… 180 procentų :-) O kur dar pajamų mokestis, siekiantis iki 70 proc., ir tai visa sudėjus pradedi suprasti, kodėl važinėja su Porsche tiek nedaug žmonių, nors tiek daug žmonių, kurie uždirba didelius atlyginimus lietuviškais standartais. Čia automobilį išlaikyti labai ir labai brangu. Su sąlyga, kad radau ir normaliomis kainomis maisto produktų ir prisitaikiau prie transporto sistemos (naudojuosi grafikais ir ateinu į stotelę likus 1 min. iki autobuso, tad tenka labai trumpai laukti autobusų, ir čia jie neatvažiuoja 2 min. anksčiau nei grafikas, laikosi jo), dabar automobilio klausimas šiek tiek prarado aktualumą. Taip pat mąstau, jog visai gerai turėti mašiną Lietuvoje, aktualu bus per Kalėdas grįžus, nes autobusais važinėti yra patogu Danijoje, bet nelabai norėčiau tą patį pasakyti apie Lietuvą… Nors va, visąlaik lieka šansas kai užknis atsivaryti mašiną, keltas čia nebrangus, o tereiktų perregistruoti mašiną ir realiai danai niekaip negalėtų manęs apmokestinti. Juolab Šengenas, tai niekas neprigautų, kiek laiko mašina Danijoje. Bet kol kas susilaikau nuo to :-)

Rodyk draugams

Atnaujinimas: šioks toks breakthrough

Praėjo nemažai laiko nuo paskutio įrašo, turėjau ir objektyvių, ir neobjektyvių priežasčių dėl to. Visų pirma, nemažai laiko praleidžiu universitete, čia “pikas” paskaitų prasme. Turbūt skambės juokingai, kai pasakysiu, ką reiškia tas “pikas” :-) Antradienis ir ketvirtadienis nuo 8 ryto iki 8 vakaro paskaitos su dviem 1h trukmės pertraukomis bei 4h trečiadieniais. Tai viskas, visas kitas laikas yra iš esmės laisvas. Taip pat laikinai priėmiau apsistoti vieną lietuvį, kuriam sunkiai pavyksta susidoroti su užduotimi susirasti būstą, tad namuose nemažai žmonių, tai šiek tiek blaško nuo tokių užduočių kaip bloginimas :-)

Per šias kelias savaites įvyko keli mane nuraminę dalykai, nes prieš tai buvo daug kliūčių… Praeitą savaitę šiaip ne taip Danijos karalystės išdidieji valdininkai priėmė mano paraišką dėl leidimo gyventi Danijoje. Tai tapo didžiuliu atodūsiu man, kadangi iki tol buvo labai labai daug kliūčių ir buvau pradėjęs galvot, kad likimas nenori, kad aš kur nors važiuočiau studijuoti ir tai duoda aiškiai suprasti. Truputį istorijos atgal…

Kai sugalvojau studijuoti CBSe, pranešiau darbe, jog išeisiu, tačiau kaip tyčia daug darbų užgriuvo ir realiai darbus baigiau tik 4 dienoms likus iki išvykimo į Daniją. Net nereikia pasakoti, kaip tai padėjo susiruošti visas buitines smulkmenas. Savaitgalį, kuris buvo skirtas pradėti tvarkytis, įsitaisiau anginą. Net likus 2 dienoms iki išvykimo negalėjau krautis daiktų, nes sunkiai ant kojų pastovėjau. Šiaip ne taip išvykus Baltijos jūroje užklupo didžiulė audra ir dėl to laivas darė didelį lankstą ir į Kopenhagą atvyko 6 valandomis vėliau, nei priklausė. Tuomet tos problemos dėl apgyvendinimo, dėl tų trūkstamų kreditų. Kai aš visa tai mačiau vienoje krūvoje (dar smulkesnių kliūčių tiesiog nebevardinu), atrodė lyg kažkokia Adamo Smito nematoma ranka mane baido nuo tos Kopenhagos. Bet dabar apsitvarkius buitį lyg ir pabėgau nuo tų visų problemų, tfu tfu tfu.

Galų gale, prieš kokias dvi savaites pirmąkart normaliai apėjau Kopenhagos centrą (iki tol tik prabėgom einant su kuom nors susitikti), tai irgi nuotaika pakilo, nes tas Rødovre (tarp kitko, kaip šį pavadinimą ištarti, iki šiol aš nesuprantu, nes tai nėra net iš tolo panašu į [riodovr], įdomu kiek planetoje žmonių gyvena miestuose, kurių pavadinimo jie negali net ištarti…), kuriame gyvenu, tai toks pakankamai kaimas visgi, aplink privatūs namai, tad truputį judėjimo trūko. Pirmąkart, kaip ir visuose miestuose, visai smagu buvo prasieiti. Kadangi iki šiol buvo vien tekstas, įdedu šiek tiek ir paveikslėlių.

Beje, šiuo metu Kopenhagoje visai neblogas oras. Dieną sušyla iki +15, o naktį apie +10, ir tik vienintelė problema, tai nenustojantis vėjas. Tačiau tam nusipirkau rusiško stiliaus kepurę, tad laukiu kai galėsiu negąsdindamas aplinkinių ją pradėt nešiot :)

Rodyk draugams

Mano mažas kambarėlis arba kaip aš atvykau

Kadangi nusprendžiau važiuoti mokytis tik liepos mėn., tad teko labai greitai suktis organizuojantis visas praktines detales, įskaitant ir apgyvendinimo klausimą. Nežinojau aš iki išvažiuojant dviejų dalykų: neįmanoma gauti bendrabučių bei Kopenhagos NT situacija yra labai sudėtinga. Iš pradžių tikėjausi, jog viskas galų gale susiklostys laimingai, tačiau pirmi pavojaus varpai pradėjo skambėti, kuomet pamačiau, jog pasiūlymų būstui yra labai nedaug, o apskambinus daugeliui paaiškėjo, kad butai ar kambariai išgraibstomi akimirksniu.  Taigi išnaršęs ir apieškojęs visur, kur buvo realu, nieko neradau. Visiškai nieko. Dienos artėjo, o variantų sąrašas nepasipildė nė vienu variantu. Kadangi universitete intro savaitė buvo numatyta nuo rugpjūčio 27 d., tai susiplanavau atvykti dieną prieš su viltimi, jog tą dieną apvažiuosiu bent kelis būstus, apie kuriuos skelbimai bus įdėti prieš dieną, ir pirmą, su kuriuo sutarsiu, akimirksniu imsiu.

Tačiau pasimaišė audra Baltijos jūroje ir į Kopenhagą planuotą dieną atvykau jau gerokai vakare. Planas apžiūrėt bent keletą būstų nuplaukė, tačiau atsirado vienas toks oportunistinis variantas, vieno lietuvio padedamas sukontaktavau su vietiniu, kuris nuomavo kambarį, tą pačią pirmą dieną nuvykau apžiūrėt ir… Ištiko lengvas šokas. Pasirodo, nuomoja, panaudosių gražų lietuvišką terminą, babajus, kambarys, kurį nuomoja yra visiškai tuščias, jame tėra viena spinta. Kaina nei labai didelė nei maža - 3500 DKK arba 1600 LTL (buvau nusiteikęs mokėti šiek tiek virš 4 tūkst. DKK), tačiau atvykus iš šiltų namų variantas atrodė tragiškai. Negana to, butas buvo visas apjauktas, visur buvo daug prirūkyta ir na, vaizdelis tai atrodė tikrai nekaip. Sutariau, jog kitą dieną babajui pasuksiu ir nuvažiavau į viešbutį. Planas buvo ryte atsikelti, apskambinti naujai įdėtiems skelbimams ir bandyt susirasti ką nors ne taip šokiruojančio. Tačiau ryte skelbimas atsirado vos vienas, ir tas nėjo į kalbas dėl nuomos užsieniečiui, tad liko du variantai: arba imti pas babajų tą tragišką kambarį arba į hostelį (viešbučio naktis kainavo virš 500 DKK). Apskambinus hosteliams ištiko naujas šokas - visi hosteliai (atvykau ketvirtadienį, taigi buvo penktadienis) iki pirmadienio užimti. Taigi pakrapštęs galvą įvertinau situaciją ir tai, jog pasirinkimo kaip ir neturiu. Susirinkau šmutkes ir nuvykau pas babajų. Babajus su šypsena priėmė mane (ar mano pinigus), o aš liūdnai įsikūriau. Superšoką dar patyriau pasirašinėdamas sutartį, kuomet babajus parašė gimimo miestą kažkokį neaiškų, o gimimo šalį - Iraką. Taip greit galvoje prabėgo tai, kas ir turėjo prabėgti lietuviui - “OMG, finansuosiu Al-Qaeda“. Pusdienį praleidau CBSe, taigi grįžau “namo” tik vakare. Planavau sau ramiai prisipūsti čiužinį ir nulūžti, tačiau vos neapsiverkiau, kuomet grįžęs “namo” supratau, jog mano kambary nėra net tokio prabangos daikto kaip šviestuvo ar lempos. Visiška tamsa. Taip pat babajus prieš įsikeliant pažadėjo internetą, bet pasirodo pačiam jį reikėjo ir įsivesti. Kilo minčių važiuoti namo nebandant likimo daugiau… Ryte prabudus ir pailsėjus nuotaika šiek tiek pakilo, nes padariau pirkinį - iš IKEA įsigijau lovą. Su viskuo pirkinys kainavo daugiau kaip 1300 DKK, tačiau nuo šio pirkinio pabėgti aš negalėjau. Šiek tiek vakare nustebau, kadangi grįžęs radau aptvarkytus namus ir sutvarkytą apšvietimą kambaryje, tačiau vis dar buvau giliame šoke dėl to, kur teks gyventi. Babajus buvo labai šnekus ir tai tik kėlė mano pyktį. Nepaminėjau pačio buto kuriame gyvensiu su babajumi: aš turiu kokių 10-12 kv.m. kambariuką, babajus šiek tiek mažesnį, turime bendro naudojimo kambarį sujungtą su virtuve bei balkoną. Living roome sofa ir diiiidelis televizorius. Atrodo keistai…

Praėjo jau beveik dvi savaitės. Babajus mano prašymu neberūko kambariuose (taigi galiu naudotis bendru kambariu, kaip ir jis. Aj! Nepaminėjau, kur mano gyvenamoji vieta. Pasirodo Kopenhaga yra labai maža, o didžioji dalis miesto traktuojama kaip atskiros savivaldos, o aš gyvenu vienoje jų. Vadinasi Rødovre, Žvėryno stilius, daug privačių namų, mano namas 3 aukštų, kokie 6 butai, atstumas nuo miesto centro apie 25 min. autobusu, apie 8-10 km, Vilniaus masteliu kokie nors Pašilaičiai, gal šiek tiek toliau), babajus susitvarkė, aš turiu lovą, babajus pavaišino keliskart kurdiškais patiekalais (buvo gardu!), taigi gyvenimo spalvos visai kitaip dabar atrodo. Pradėjau visai džiaugtis savo tuo greitu sprendimu, nes CBSe prisiklausiau, ką tenka išgyventi kitiems nevietiniams studentams: vienas iki šiol gyvena hostelyje, vienas gyvena pas draugus (kasnakt vis kitur), vienas gyvena ant grindų pas kažkokį pažįstamą, o vienas… na, žinoma, olandas, tai gyvena priekaboje-kemperyje viename iš kempingų. O jau praėjo bemaž dvi savaitės nuo atvykimo… Taigi viską pasveriant mano nuomonė apie tai, kur gyvenu, apsisuko kokiais 180 laipsnių, nes būstą gavau iškart, matau, kad 3500 DKK yra pakankamai normali kaina (babajus už visą butą moka 7500 DKK, taigi aš, nors ir turiu didesnį kambarį, bet moku mažiau nei pusę viso buto nuomos), apsipratau su vieta, rajonas labai mielas (daug privačių namų, netoli prekybos centrai ir pan.), prisiragavau kurdiškų patiekalų :) taip pat turiu normalią lovą, kurios nemažai studentų dabar gali net pavydėt, taigi netikėtai viskas išsisprendė gana neblogai. Tiesa, interneto sprendimą taip pat susiradau, nusipirkau ale OMNI Connect tipo gadgetą ir nors ten teduoda 10 GB srauto per mėn., panašu, kad be linkomanijos tokio srauto yra per akis. O ir kaina 160 DKK per mėnesį būtų konkurencinga net Lietuvoje. Taigi visus buitinius reikalus (išskyrus dviratį, apie kurį parašysiu atskirai) kaip ir susitvarkiau.

Tiesa, neplanuoju pas babajų gyventi visą laiką :) Jei susirasiu darbą ir tokiu būdu galėsiu leisti sau šiek tiek geresnį būstą, su kitais lietuviais iš CBSo bandysiu paimti kokius nors apartamentus. Vis smagiau :)

Patarimai tiems, kas kada nors planuos pirmąkart atvažiuoti į Kopenhagą

(daugiau…)

Rodyk draugams