:Justinas Kopenhagoje

Šiandien buvau Citi prezentacijoj. Žmonės atskrido iš Londono pristatyt savo šaunųjį banką… Ką jie čia daro? Jie ieško studentų, kurie kitąmet prisijungtų kaip vasaros analitikai, o po pusmečio prisijungtų pilnai dirbti. Šiaip tai iš šono pažiūrėjus atrodo labai kietai ir įspūdingai ir prieš 5 metus kas būtų pasakęs, būčiau labai sužavėtas. O dabar va… Darbas ten kruvinas, 30ies sulaukti yra iššūkis. Aišku lietuviams geriau, nes galima į nekilnojamą turtą LT investuot, o po to iš palūkanų gyvent likusį gyvenimą.

Užkliuvo keli dalykai. Visų pirma paminėjo jie, jog negali diferencijuoti pagal amžių formaliai, bet neformaliai tą daro :-) Nuvarytus arklius sušaudo… Po to paminėjo, jog jiems įdomu tik target universities ir iš kitų papulti nėra šansų. Tai CBS yra atseit tarp target, o kaip sakė “Bachelor students from Hungary also send their CVs”, tai žodžiu prisiunčia iš visur, bet visus kitus atmeta. Bet aišku ko norėt, daugeliui Eastern Europe asocijuojasi su Rumunijos drakula ir Borato gyvenviete, kur žmonės, net ne arkliai, traukia vežimus. Na ir galų gale. Šiaip jau yra toks dalykas, jog geriausios prekės žinomos už gerą kainą paprastai sužinomos ir be reklamos. Akropoly kai paleidžia  -50%, tai žmonės žino ne iš reklamų, o vieni iš kitų. O tai, kad Citi važinėja reklamuodami save kaip darbdavį visgi indikuoja, jog darbuotojų nėra matyt tiek daug tų, kuriuos jie norėtų samdyti. Arba moka mažiau, nei šie galėtų kur kitur uždirbti :-)

Jei turėsiu laiko, paaplikuosiu, įdomu būtų vien visą procesą praeiti.

5 Comments

Savaitgalį buvau grįžęs į Vilnių – praėjo du mėnesiai nuo išvykimo, dar du liko iki žiemos atostogų. Deja, nelabai ką pavyko nuveikti, nes šiandien buvo egzaminas, tad šiek tiek norėjau pasiruošti, o dar buitinių visokių klausimų…

Gali kilti klausimas kaip čia aš mokiausi, kai prieš tai pasakiau, jog čia viskas labai paprasta, aišku, ir nelabai yra ką čia veikti. Visgi, nesijaučiu Corporate Finance dalyke taip tvirtai, kad eičiau į egzaminą pasiruošęs, plius dalykas labai teorinis su labai mažai praktinių taikymų (ypač palyginus su kitais kursais), taigi nutariau prieš eidamas tiesiog vienąkart perskaityti knygos skyrius, iš kurių buvo egzaminas (500 psl…). Vakar aišku nebespėjau visko perskaityti, tai ėjau skaitęs maždaug pusę ir likusių skyrių santraukas :-) Plius visada yra kultūrinis dalykas, kad nežinai, ko tikėtis, kiek detalaus egzo, kiek smulkių klausimų.

Iškart keistas dalykas buvo, jog egzaminas buvo ne CBSe, o kažkokiam sporto centre, didelėje sporto salėje. Priminė valstybinius egzaminus. O ir organizacija labai labai panaši – kiekvienas sėdi prie atskiro stalo, padėti vokai, į kuriuos įdėti atsakymus ir pan.

Danija nebūtų Danija, jei neapkrautų reglamentais. Buvo leidžiama naudotis 4 kalkuliatorių modeliais, atsitiktinai mano TI buvo leidžiamas. Kitiems buvo apmaudu, kad teko skaičiuoti rankomis, kelti 12 laipsnio skaičius :-) Vokų ir formų reikėjo pildyti tiek, kad man tai tapo didžiausiu egzamino iššūkiu :( Egzaminą prižiūrėjo senjorai, tai vienas man beaiškindamas kaip čia ką pildyti dar užmetė “We pay for your education”, tai sukėlė minčių ši replika. Ypač turint omeny, jog CBSe mokosi mažiau kaip 20 ne ES studentų, t.y. tokių, kurie patys moka už savo mokslus, ir tai iš visokių Kazachstanų, Indijų, šalių, kurios negarsėja aukštojo mokslo pasiekimais. Išvada, jog tik dėl to, jog nemokamai leidžiama ES studentams mokytis, CBS gali sukurti taip norimą “tarptautinę aplinką”. Dėl daugelio priežasčių jiems tai yra svarbu. Dar pastebėjau, jog su nusirašinėjimu jie čia žymiai labiau kovoja nei Lietuvoje, visokių taisyklių milijonas, kad tik niekas nenusirašytų kokio klausimo… Sporto salė buvo keista ir man nesuprantama. Ne tik, kad nebuvo krepšinio stovų, net nebuvo tritaškio ir kitų linijų! Tai koks tolkas iš tokios sporto salės?

Aj, gi egzaminas! Išties tai buvo visai nesunkus. Galėčiau drąsiai lyginti su ISM egzaminais, tik kad studentų požiūris šiek tiek kitoks. Čia žymiai daugiau studentų turi tikslą surinkti maks. balą, ISMe nemaža dalis būdavo patenkinta vien išlaikius egzus. Netgi manau būčiau išlaikęs visai nesiruošęs, tiesa į maksimalius balus tikrai nepretenduočiau. Tiesa, pažymys bus tik po mėnesio, tai tikiuosi išlaikysiu. Nes tiek visokių vokų ir formų reikėjo pildyt, kad net nenustebčiau, jei ką supainiojau :)

Tik va gaila kito fakto. Papasakotum kam nors, kad tiek mokymo prasme, tiek egzaminų ISM ir CBS yra analogiško lygio universitetai, tai pradžiai juoktųsi, po to tiesiog paklaustų rimtu veidu “durnas?”.

No Comments

Trumpai apie kultūrinius skirtumus… Pastebėjau keistą dalyką paskaitose. Vienas kitas veikėjas ateina su beisbolo kepuraite. Jos nenusiima nei per paskaitas, nei valgykloje valgydami maistą. Pastebėjau, kad žmonės keičiasi – tai vienas su kepure ateina, tai kitas. Gal žinote, ką čia reiškia? Aš sugalvojau vienintelę versiją – neplautą galvą slepia gal jie čia taip?

Beje, prieš kelias savaites padariau pirkinį. Įsigijau ušanką :-)

No Comments

Šiandien popieriniame lryte spausdinamas straipsnis apie tai, jog Gloria kelto gaisras vienam išsigelbėjusiam iš Estonia kelto priminė tą stebuklingą išsigelbėjimą su Estonia. Man tai priminė kelionę iš Klaipėdos į Karlshamną - kadangi turėjau daug daiktų, mama atvežė mane iš Vilniaus į Kopenhagą, o trumpiausias tam kelias su keltu per Baltijos jūrą. Pernai vasarą plaukiau su Tallink laivu iš Rygos į Stokholmą, tai visai patiko toks būdas keliauti – visą naktį keltas sau ramiai plaukia, o tu gali išsimiegoti, vykti su mašina ar be jos, o ryte vykti į paskirties tašką ar tiesiog pasivaikščioti. Todėl planas plaukti laivu į Švediją vėl buvo man visai puiki mintis.

Atvykus į Klaipėdą šiek tiek sustiprėjęs vėjas buvo ir gerokai siūbavo medžiai, bet kažkaip labai to nesureikšminau. Labai lėtai į keltą buvo įleidžiamos fūros ir automobiliai, tai šiek tiek erzino, nes teko gerą valandą stovėti eilėje. Įvažiavus į keltą su trosais pritvirtino automobilių ratus prie laivo, na ir gero kelio. Laivas, kaip žinia, išplaukia iš visai kito Klaipėdos krašto nei kad yra jūros vartai, tad dar turbūt pusvalandį arba valandą laivas sau ramiai plaukė Kuršių mariomis iki jūros. Jau pasiekus jūros vartus buvo sutemę, o aš ėjau vakarieniauti. Pro langą pažvelgus matėsi nemažai žmonių nuo molo fotografuojančių laivą, taip visai įdomiai atrodė būti laive ir matant tiek nenustojančių blyksčių, kaip kokia žvaigždė laivas atrodė. Tačiau po kelių minučių ta žvaigždė išplaukė į atvirą jūrą ir prasidėjo linksmybės.

Maisto dar buvo neatnešę, kai pirmosios bangos kalė į laivą. Jausmas labiausiai priminė oro duobes lėktuve (kai skrandžio turinys tai aukštyn, tai žemyn) arba amerikietiškus kalnelius. Šiaip tai aš mėgstu kalnelius, tai pirmas 2 minutes buvo labai smagu. Žinojau, jog bangos normalus dalykas ir laivai sukurti jas atlaikyti, tad čia buvo tik papildoma pramoga. Matėsi, jog visos taurės pritvirtintos taip, jog nesudužtų per tokius bangavimus, tai kažkaip tik patvirtino mano įsitikinimą, kad čia viskas labai normalu. Šiaip ne taip įveikiau kepsnį ir pabandžiau atsistoti laivui vis tolstant ir tolstant nuo Lietuvos krantų – teko staigiai griebtis už bet ko, už ko galima pasilaikyti – kitu atveju būčiau tiesiog parblokštas ant žemės. Bet savotiškai įdomu, juk ne kasdien pakliūni į tokią pramogą, pernai plaukiant į Stokholmą ir atgal laivu tai jūra buvo lygi kaip stiklas – net nuobodu buvo.

Bangos žinoma nesilpnėjo plaukiant tolyn… Šiaip tas bangavimas dideliame laive toks labai įdomus: jauti, jog laivo priekis gerokai virš vandens pakilęs, tada pradeda pamažu laivo priekis smukti ir po kelių sekundžių su didele energija susiduria su vandeniu, o pro langą gali pamatyti didžiulį purslų debesį, apgaubiantį laivą. Ir taip jautėsi, jog kiekviena banga vis stipriau iškelia pirmagalį vis aukščiau ir aukščiau virš vandens. Tada kelios bangos pradėjo siūbuoti laivą į šonus, ir baro stiklai visi pasidavė – restorane pasigirto didžiulis triukšmas ir visos taurės, visos lėkštės dužo į šipulius :-) Supratau, kad jau kažkas ne taip, nes nesitikiu, jog DFDS dažnai keičia laivo porcelianą. Aišku įgula sakė, kad viskas gerai, bet čia niekada negali žinoti – jie ramino keleivius net tada, kai Gloria kelte kilo gaisras. Kadangi dar buvom netoli kranto, tai prisijungiau prie interneto, radau tokį smagų straipsnį lrytas.lt (pagrindinė antraštė portale buvo, jog Baltijos jūroje audra):

<…> Po pietų klaipėdiečiai būriais traukė į ištuštėjusius Melnragės ir Girulių paplūdimius pasigrožėti nuo kranto atsiveriančiais šėlstančios stichijos vaizdais. Pasak jų, tokias dideles bangas nuo kopų galima pamatyti tik vėlyvą rudenį, kai Baltijoje prasideda audrų sezonas. <…>

Įsismarkavusi audra nesutrikdė įprasto Klaipėdos jūrų uosto ritmo - įmonės „DFDS“ laivai plaukė pagal tvarkaraštį, „Smiltynės perkėlos“ keltai per Kuršių marias plukdė žmones ir autotransportą.

Tai užtikrino smagų vakarą. Taip pat paaiškino, kodėl taip kruopščiai darbuotojai fiksavo automobilius prie laivo, o taip pat kodėl tiek daug blyksčių mačiau išplaukiant. Na ir aišku apėmė klausimas “kaip čia taip atsitiko, jog tą vienintelį kartą vasarą plaukiant laivu turi būti toks oras”. Teramino vieno kito patyrusio furisto pareiškimai, jog yra buvę ir baisiau. Pamenu naktį kelis kartus prabudau dėl siūbavimo :-) toks jausmas apima “galėtų bent sekundei sustoti tas vartymas į visas puses”. Ryte prabudęs nudžiugau, kad siūbavimas aprimo, tačiau labai nenudžiugino manęs vaizdas ekrane, kur rodoma, kurioje vietoje šiuo metu yra laivas. Buvome vidury Baltijos jūros. Atvykimas vėlavo mažiausiai 6 valandas, nes vakare per audrą laivas turėjo dvigubai sumažinti greitį bei pakeisti kryptį – plaukti tiesiai į bangas, o ne pagal maršrutą, kadangi plaukiant pagal maršrutą bangos plieskė laivo šoną, o tai galėjo apversti laivo krovinį ar net patį laivą. Na rezultate atplaukė laivas gerokai vėluodamas, man teko pasiimti nakvynę viešbutyje, bet įspūdžiai iš šios dienos perspektyvų visai įdomūs :-)

Čia tik šiandien pažiūrėjau, jog pagal bangavimo lygį Estonia keltas paskendo vos 1 balu aukštesnio lygio audroje (12 balų sistemoje) nei kad audra, kurią aš praplaukiau, tai taip pagalvoju, kad visai nieko patyrimas buvo…

No Comments

Turbūt vienu svarbiausių ir įdomiausių klausimų lietuviams visada yra kainos ir pragyvenimo lygis :-) Kad Danija nepigi šalis, žinojau dar prieš atvažiuojant čia, dar iš tada, kai buvau į koncertą atvažiavęs prieš ketverius metus. Pamenu Coca-Cola buteliuką pirkau už 10 litų naktį ištroškęs :-)

Kasdieninės išlaidos

Atvykus šįkart irgi kainų stresas apėmė. Transporto kainos štai tokios: vienkartinis bilietas iki centro 34 DKK (16 litų), galima pigiau gauti daug bilietukų perkant, tuomet gaunasi 17 DKK (vis 8 Lt). Bare alaus kaina 50 DKK (23 Lt), karšto patiekalo kaina apie 100 DKK (46 Lt), mano kambariuko nuoma 3500 DKK (1 621 Lt), vandens buteliuko (0,5 litro) kaina 11,5 DKK (5,3 Lt), Cola buteliukas universitete 18 DKK (8,3 Lt), kavos puodelis mieste ~25 DKK (11,5 Lt), parduotuvėje 0,5 kg sūrio 50 DKK (23 Lt), pakuota dešra nuo 20 DKK (9 Lt), įėjimas į Tivoli parką 100 DKK (46 Lt) ir t.t. ir pan. Pamačius tokias kainas mane apėmė nemažai streso, nes išties iki šiol kur teko gyvent (D.Britanija, Austrija), visur buvau įpratęs, jog bent jau parduotuvėje kainos panašios kaip Lietuvoje ir visai nesunku norint tilpti į panašų biudžetą kaip ir Lietuvoje (išlaidos mieste savaime suprantama ant viršaus), o čia…

Tai aš sėdėjau ir galvojau kaip čia toks dalykas gali būti, kad parduotuvėse viskas taip brangu. Tuomet gavau patarimą pasidairyti akcijų parduotuvėse. Pasidairęs radau, jog nemažai produktų per akcijas (na tokias kaip MAXIMA daro, išmėto flyerius ir ten būna po –50% kartais. Pamačiau, kad čia Danijoje tokios akcijos gali padėt sutaupyti gerokai daugiau. Na visų pirma Coca-Cola produktai. Nuo 24 DKK normaliu metu kainos krenta akcijos metu iki pvz. 10 DKK už butelį (rezulatate vaizdelis dabar pas mane toks kaip nuotraukoje žemiau…), kitus produktus perkant irgi kainos sumažėja bent keliasdešimt procentų. Tos pačios happy-hour…

Įpratau ir priduoti butelius, net plastikinius. Čia danai labai vaidina ekologiškus, todėl labai skatina butelių supirkimą. Tie dideli 1,5 litro buteliai superkami po 3 DKK (1,5 lito!), tai juokinga net… Analogiškai įsigijau mėnesinį bilietą transportui už 320 DKK (150 Lt), baruose irgi galima rasti happy-hour dealų :-) Labai įdomus dalykas, nes planuojant išlaidas ir šiek tiek į priekį planuojant pirkinius nesunku sutaupyt turbūt kokius 30-40 proc. nuo viso biudžeto. Kadangi nedirbu ir šiaip nesu labai užsiėmęs, tai dabar visai nieko pramoga susipirkti produktus kuo pigiau, pajutau parduotuvėje, kad net tapo toks sportinis interesas susirasti kuo geresnį kokybės/kainos derinį (ten pvz akcija vyksta gerokai brangesniam produktui, tai tada perki geresnį produktą, bet už neblogą kainą).

Kalbant dar apie apsipirkimą, naują žaidimą žaidžiu “surask lietuvišką prekę lentynoje”, planuoju visas prekes rastas pasižymėti. Kol kas sąsiuvinis tuščias… Įdomu, negi į Daniją išvežti produkciją taip sunkiau nei į Rusiją?

Automobiliai

Kadangi jau užsiminiau apie kainas, tai šiek tiek apie mašinų kainas. Pradžioje labai nepatiko man transportas ir oras, tai rimtai svarsčiau galimybę atsivaryti mašiną iš Lietuvos. Tai būtų patogu nuvažiuoti apsipirkti (nes kokakolytės po 25 kronas už butelį mokėt nesirengiau!), taip pat iki universiteto nuvažiuoti (parkingo problemas danai ir lietuviai suvokia skirtingai ir nėra jokių problemų iš esmės prie CBS parkuotis mašiną), tačiau pradėjau domėtis, ar neužtrumpins danų mokesčiai už važinėjimą lietuviška mašina, ir pasiskaitęs forumus supratau, kad labai didelė rizika prisiregistravus čia važinėti lietuviška mašina, kuri registruota mano vardu. Danų mokestininkai ateina ir nusuka numerius nuo stovinčios mašinos. Jei viskas ok – grąžina, jei ne – tenka mokėti mokesčius. Čia vien mašinos turėjimas užtraukia apie 100 Lt per mėn. mokestį, o kur dar draudimas, perregistravimas ir pan., perregistruojant mašiną Danijoje tektų susimokėti ir PVMą. Naujoms mašinoms PVM siekia… 180 procentų :-) O kur dar pajamų mokestis, siekiantis iki 70 proc., ir tai visa sudėjus pradedi suprasti, kodėl važinėja su Porsche tiek nedaug žmonių, nors tiek daug žmonių, kurie uždirba didelius atlyginimus lietuviškais standartais. Čia automobilį išlaikyti labai ir labai brangu. Su sąlyga, kad radau ir normaliomis kainomis maisto produktų ir prisitaikiau prie transporto sistemos (naudojuosi grafikais ir ateinu į stotelę likus 1 min. iki autobuso, tad tenka labai trumpai laukti autobusų, ir čia jie neatvažiuoja 2 min. anksčiau nei grafikas, laikosi jo), dabar automobilio klausimas šiek tiek prarado aktualumą. Taip pat mąstau, jog visai gerai turėti mašiną Lietuvoje, aktualu bus per Kalėdas grįžus, nes autobusais važinėti yra patogu Danijoje, bet nelabai norėčiau tą patį pasakyti apie Lietuvą… Nors va, visąlaik lieka šansas kai užknis atsivaryti mašiną, keltas čia nebrangus, o tereiktų perregistruoti mašiną ir realiai danai niekaip negalėtų manęs apmokestinti. Juolab Šengenas, tai niekas neprigautų, kiek laiko mašina Danijoje. Bet kol kas susilaikau nuo to :-)

1 Comment

Nenoriu per daug ties šia tema susifokusuoti, bet įvaizdis yra viskas. Taip man keliskart kilo mintis matant darbo pasiūlymus čia Kopenhagoje.

Kai tik atvykau į CBS, buvo ta intro savaitė ir per ją buvo daug įmonių, pristatančių save ir siūlančių padirbėti. Buvo šiek tiek neįprasta, kad taip atakuojami tik pradedantys studijuoti CBSe, tačiau greitai paaiškėjo kodėl. Pasirodo Danijoje pati dažniausia praktika yra magistrams, net ir full-time, dirbti studijų metu. Ta proga pasidairiau darbo pasiūlymų. Na daugelis darbo pasiūlymų reikalauja danų kalbos, kurios aš nei moku, nei labai noriu išmokti. Tačiau labai nustebau, pas Carlsberg, Danske bank radęs, jog jų pageidautintas išsilavinimas – CBS FSM ar dar viena kita programa. Taip truputį šokas buvo, kad taip gerai jie vertina FSM (programą, kurią mokausi) ir dėl to, jog dabar suprantu, jog lygis ten tikrai nėra toks įspūdingas, kad didžiausios kompanijos taip norėtų tokių darbuotojų. Kita vertus tai galvoju, kad labai gerai ir čia viskas pagal planą vyksta: ISMe realiai įgijau žinių, CBSe pabūsiu, kad visi žinotų, jog kažką moku, gal lengviau bus ieškotis darbo ateity :-) Negi tas pats su kitais universitetais yra, tais top pier?

No Comments

Pirmas mano įrašas apie mokslus CBSe buvo toks labai optimistinis :-) Praėjo mėnuo realių studijų, tad šiek tiek galima detaliau pakomentuoti ir palyginti universiteto lygį. Disclaimeris aišku, kad esu matęs tik vidutinio lygio Austrijos universitetą ir ISM Lietuvoje. Na ir tai, kad pirmas įspūdis dažnai būna šiek tiek klaidingas…

Taigi, mokausi čia 4 dalykus, kurie man priklauso, t.y. Corporate Finance, Financial Markets and Institutions, Theory of the Firm ir Strategic Management. Papildomai turiu Organizational Behaviour, bet apie šį detaliai nepasakosiu, čia jį privalėjau pasiimti, nes bakalauro metu pritrūkau HR srities kreditų.

Taigi Corporate Finance ir FMI tikslūs kursai, atsiskaitymas kartą per semestrą egzamino metu, dėstytojai tokie visai nieko, gal nedrąsiai pasakyčiau, jog bakalauro lygio ISMo dėstytojai buvo šiek tiek silpnesni. Tačiau žiauriai mane nuvilia programos sudėtingumo lygis. Pirmose paskaitose mokė (ar tai priminė?), kaip diskontuoti pinigų srautus, kaip skaičiuoti matricas (pridėt, atimti, padaugint), kas yra normalusis skirstinys ir pan., t.y. dalykus, kuriuos mokiausi 2-3 kursuose. Labai nuvilia, kad programos nepanašu jog apims ką nors gerokai sudėtingiau… Strategic Mgmt ir ToF man kur kas įdomiau, nes vadybinių dalykų neturėjau, tad visai įdomu detaliai nagrinėti principal-agent problemą, nagrinėti atvejus (case’us), kaip bendrovės teisingai ar klaidingai pasirinkdavo strateginius tikslus ir pan. Dėstytojai labai neblogi, turintys patirties visokius BMW konsultuojant, tad smagu išgirsti nemažai realaus gyvenimo istorijų. Taip pat šios paskaitos ne tokios sausos, nes nemažai atvejų nagrinėjimo, o ne vien sauso dėstymo. Vadybinių dalykų atsiskaitymas yra ne egzaminas, o reikia parašyti po dvi esė, tad akivaizdu, kad čia nereikės labai detaliai visko mokytis, tik gerai parašyti tas esė. Kiekvienai esė duodama 2-3 savaitės laiko namie parašyti, tad galima naudotis visais šaltiniais ir iš esmės galima labai lengvai gauti neblogą pažymį.

Visa tai pasakius man kažkaip įstrigo Tomo pasakymas, jog išvažiavimas mokytis vienam į užsienį yra didelis socialinis iššūkis, tačiau nebūtinai intelektualinis. Tai labai tiksliai apibūdina mano situaciją. Kol kas finansų kursas yra visiškai ne advanced, per mėnesį studijų neišgirdau absoliučiai nieko naujo ir dar galvoju kaip čia reikės ruoštis egzaminui, nes neapima jausmas, jog visiškai nesiruošęs egzaminus išlaikyčiau. Vadybinių dalykų tai kaip ir nereikės išvis nieko ruoštis, puikiai esė pavyks parašyti Google Scholar ir kitų internetinių gėrybių pagalba, o kelių šaltinių pacitavimas ir analizė manau dėstytojų reikalavimus atitiks puikiai. Begalvodamas nutariau bent kaip minimum programą tai nedaryt to ką daro visi – pirkti knygų. Visi čia susipirko visiems 4 dalykams knygas, kurias skaito, su markeriais ryškinasi svarbias vietas ir pan., nutariau, kad pataupysiu gamtą ir savo piniginę (na kokius 500-1000 Lt sumoj), juolab Corp Fin ir FMI kursų knygas pavyko rasti internete pdf formate. Dar galvoju, gal reikėtų susirasti full-time darbą, tuomet liktų mažai labai laiko, irgi būtų toks savotiškas iššūkis :-) Bet kol kas nesiimų ryžtingų veiksmų ta linkme :) Apibendrinant, šiek tiek lengva man tai, ką mes čia darome ir gal netgi nuobodoka. Tikrai iš magistro studijų tikėjausi žymiai detalesnio nagrinėjimo dalykuose, kuriuos turiu.

Tuo tarpu kitiems studentams, ypač danams, matau, jog daug dalykų čia yra nauji ir pagal tai, kokius klausimus jie užduoda, tenka kartais pakraipyti galvą. Truputį susidarė įspūdis, jog tarptautiniai studentai susirinkę yra aukštesnio lygio nei vietiniai, čia gal tokia CBS politika, na nežinau. Žodžiu vaizdelis toks: aš sėdžiu ir žioplinėju, nes tokius dalykus kaip diskontuoti pinigų srautus (mechaniškai, o ne ten parinkti teisingą β WACC skaičiavimui, nes to kol kas dar nemoko…), o visi aplinkui pavyzdingai konspektuoja, matau, kad knygose prisižymėję visko, kas tikrai mano akimis žiūrint yra bazinis bagažas. Labai įdomu šiaip apskritai žiūrėti į tai, kaip čia studentai mato visą mokymosi procesą. Man mokymosi procesas yra toks, kuris turi būti toks, kuris atvertų naujų būdų, kelių spręsti problemas, kur būtų pateikiama kažkas, kas nėra intuityviai suprantama, na ir žinoma, kad egzaminai būtų sunkūs, o prieš juos būtų kažkiek streso dėl tos paskutinės nakties, per kurią pritrūko laiko perskaityti paskutinius du knygos skyrius. Čia gi visi skaito knygas sąžiningai su kiekviena paskaita (atitinkamai), viską konspektuojasi tai, kas vyksta paskaitose, ir dar prieš egzaminą įtariu kartą pervers užrašus. Kai dalykai tokie nesudėtingi, tai man įdomu, negi čia egzaminai tokie sudėtingi? Bet juk žmogus vis tiek negali tiek daug visko atsiminti, tad tikėtina, jog egzamine bus esminiai klausimai plius keli smulkūs vardan diferencijavimo. Nekalbu jau apie tai, jog niekaip neprisiminčiau to, ką skaičiau prieš 3-4 mėnesius. Na ir galų gale – jei dėstytojai atpasakoja viską, kas knygoje parašyta ir tam sugaišta 12 paskaitų po 2,5 val. (iš viso 30 valandų), negi dar papildomai verta tą patį skaityti knygoje? Čia aišku rasčiau daug opozijos šioms mano mintims, bet ta opozicija aktuali tik tada, kai per paskaitas vyksta diskusija apie case’us, o ne turinio atpasakojimas. O tais atvejais, kai vyksta turinio atpasakojimas,knygos skaitymas tampa perteklinis. Juk šiais laikais visi nori tapti efektyviais :-) Na bet žiūrėsime kaip seksis, gal dar pasikeis mano nuomonė.

Manęs tik neapleidžia kitas klausimas. Jei čia toks labai jau neaukštas lygis (po ISMo), tai kokio lygio yra bakalaurai? Ar nebus taip, jog tradiciniu keliu bus nueita nuvertinant vietinį išsilavinimą (suprask – ISM) ir visuomet pervertinant užsienietišką? Matyt visgi pernelyg prastai visi vertina ISMą ir jame suteikiamas žinias. Aišku nemažai studentų prasmuko vos pasimokę ir jų žinios bevertės, tačiau man liko nemažai dalykų galvoje ir dabar matau, jog tai, ko išmokau ISMo bakalaure, CBS magistrantams skamba visai naujai :-) Ironiška, nes panašu, jog ISM magistre išmokčiau daugiau nei čia. Tačiau CBS užtai pritraukia visokius JP Morgan, Credit Suisse, BCG, Barclays, HSBC, Bain&Co ieškoti būsimų darbuotojų būtent Kopenhagoje ir ne Vilniuje. Nors viršutinė dalis ISM studentų, neabejoju, kotiruotųsi aukščiau žinių prasme nei CBSo vidutinis studentas. Todėl va šią minutę atrodo, jog CBS mano išsilavinime labiau užims ne žinių, o įvaizdžio vietą. Įvaizdis yra viskas :-)

Čia dar vieną disclaimerį jaučiu verta paminėti. CBS bakalaurai čia nebuvo Economics pakraipos, labiau business management, tad jiems tie finansiniai dalykai nebuvo taip gerai iškalti, kaip kad man ISMe, o ir nebuvo matyt tokia dalis programos. Bet na vistiek, koks vadybininkas ar įmonės vadovas gali būti, kuris tik magistre atranda diskontavimo principus?

4 Comments

Praėjo nemažai laiko nuo paskutio įrašo, turėjau ir objektyvių, ir neobjektyvių priežasčių dėl to. Visų pirma, nemažai laiko praleidžiu universitete, čia “pikas” paskaitų prasme. Turbūt skambės juokingai, kai pasakysiu, ką reiškia tas “pikas” :-) Antradienis ir ketvirtadienis nuo 8 ryto iki 8 vakaro paskaitos su dviem 1h trukmės pertraukomis bei 4h trečiadieniais. Tai viskas, visas kitas laikas yra iš esmės laisvas. Taip pat laikinai priėmiau apsistoti vieną lietuvį, kuriam sunkiai pavyksta susidoroti su užduotimi susirasti būstą, tad namuose nemažai žmonių, tai šiek tiek blaško nuo tokių užduočių kaip bloginimas :-)

Per šias kelias savaites įvyko keli mane nuraminę dalykai, nes prieš tai buvo daug kliūčių… Praeitą savaitę šiaip ne taip Danijos karalystės išdidieji valdininkai priėmė mano paraišką dėl leidimo gyventi Danijoje. Tai tapo didžiuliu atodūsiu man, kadangi iki tol buvo labai labai daug kliūčių ir buvau pradėjęs galvot, kad likimas nenori, kad aš kur nors važiuočiau studijuoti ir tai duoda aiškiai suprasti. Truputį istorijos atgal…

Kai sugalvojau studijuoti CBSe, pranešiau darbe, jog išeisiu, tačiau kaip tyčia daug darbų užgriuvo ir realiai darbus baigiau tik 4 dienoms likus iki išvykimo į Daniją. Net nereikia pasakoti, kaip tai padėjo susiruošti visas buitines smulkmenas. Savaitgalį, kuris buvo skirtas pradėti tvarkytis, įsitaisiau anginą. Net likus 2 dienoms iki išvykimo negalėjau krautis daiktų, nes sunkiai ant kojų pastovėjau. Šiaip ne taip išvykus Baltijos jūroje užklupo didžiulė audra ir dėl to laivas darė didelį lankstą ir į Kopenhagą atvyko 6 valandomis vėliau, nei priklausė. Tuomet tos problemos dėl apgyvendinimo, dėl tų trūkstamų kreditų. Kai aš visa tai mačiau vienoje krūvoje (dar smulkesnių kliūčių tiesiog nebevardinu), atrodė lyg kažkokia Adamo Smito nematoma ranka mane baido nuo tos Kopenhagos. Bet dabar apsitvarkius buitį lyg ir pabėgau nuo tų visų problemų, tfu tfu tfu.

Galų gale, prieš kokias dvi savaites pirmąkart normaliai apėjau Kopenhagos centrą (iki tol tik prabėgom einant su kuom nors susitikti), tai irgi nuotaika pakilo, nes tas Rødovre (tarp kitko, kaip šį pavadinimą ištarti, iki šiol aš nesuprantu, nes tai nėra net iš tolo panašu į [riodovr], įdomu kiek planetoje žmonių gyvena miestuose, kurių pavadinimo jie negali net ištarti…), kuriame gyvenu, tai toks pakankamai kaimas visgi, aplink privatūs namai, tad truputį judėjimo trūko. Pirmąkart, kaip ir visuose miestuose, visai smagu buvo prasieiti. Kadangi iki šiol buvo vien tekstas, įdedu šiek tiek ir paveikslėlių.

Rodyti visą albumą

Beje, šiuo metu Kopenhagoje visai neblogas oras. Dieną sušyla iki +15, o naktį apie +10, ir tik vienintelė problema, tai nenustojantis vėjas. Tačiau tam nusipirkau rusiško stiliaus kepurę, tad laukiu kai galėsiu negąsdindamas aplinkinių ją pradėt nešiot :)

No Comments

Įsisuko paskaitų karuselė, kasdien po kelias paskaitas gaunasi, tad šiek tiek lėčiau pradėjau rašyti. Bet turiu kelis juodraščius, kuriuos artimiausiu metu tikiuosi įkelti.

Norėjau parašyti apie kitą dalyką. Šiandien CBSe buvo neįprastas svečias – paskaitą apie “National branding” – šalies prekio ženklą – skaitė profesorius danas ir po to buvo svečias papasakoti apie patirtį – Andrius Kubilius :-)

Čia šiom dienom Kubilius su visa delegacija (Ūkio ministras ir kt.) vieši Kopenhagoje, taigi susitiko su CBS valdžia (apie 100-120 lietuvių mokosi CBSe), taip pat papasakojo Lietuvos patirtį, kaip kuria šalies įvaizdį, kaip susitikinėja su IBM, Danske bank ir kitų kompanijų vadovais (argumentavo, kad agentūrų, sukurtų šiam darbui, vadovai nebeįsileidžia, bet premjerą visąlaik), pritraukia investicijas, kuria darbo vietas, kokia strategija, kaip susigrąžinti emigravusius gyventojus atgal. Taip pat numetė kelis pokštus danams, tai aš supratau tik iš to, kad danai juokėsi. Paliko labai neblogą įspūdį, visgi aplankė universitetą, kur nemažai lietuvių studijuoja, pasirodė danams, na, tik aišku, po paskaitos girdėjau lietuviškai, kad “gėdingai” atrodė. Taip ir nesupratau, kodėl, nes prikibt galėjau nebent prie Kubiliaus anglų kalbos, tačiau norėčiau pamatyti daną, kalbantį rusiškai ar lenkiškai :-)

Taigi, prablaškė ši paskaita. O ir šiaip kažkaip smagu, tikrai negėda tokį premjerą turėt.

Aj, šiandien svarstėm su bendramoksliais, ar galėsim vietos savivaldą rinkti? Lyg ir ji renkama ne pilietybės, bet gyvenamosios vietos pagrindu.

No Comments

Čia kažkaip pradžioj atvykęs dar normaliai nesiorientavau, o dabar jau kai daugmaž apsipratau su miestu, reikėtų trumpai papasakoti, kur aš čia gyvenu. Pasirodo pati Kopenhaga oficialiai yra visai nedidelė realaus miesto dalis, joje gyvena vos 500 tūkst. gyventojų, o tam mieste, kaip mes jį suvokiame, gyvena 1,1 mln. gyventojų, tad yra panaši į daugelį Europos sostinių savo dydžiu. Toks labai įdomus dalykas Kopenhagoje yra, panašiai kaip Londone the City, kad eini eini Kopenhaga, pamatai ženklą ir prasideda kitas miestas :) Na čia kaip Vilniuje Basanavičiaus gatvėje pastatyti ženklą “Naujamiestis” ir prasidėtų naujas miestas (nors troleibusai važiuotų kaip važiavę, gatvių pavadinimai nesikeistų ir pan.), tad aplink Kopenhagą yra daug įvairių fiktyvių miestų. Mano universitetas yra pirmajame žiede aplink Kopenhagą, vadinamajam Frederiksberg, o už Frederiksbergo dar eina juosta Kopenhagos (čia tas Frederiksberg toks kaip sala, aplink Kopenhaga), o toj pačioj pusėj kaip Frederiksberg yra ir toks kaimas Rødovre, tai jame aš ir gyvenu. Žinau, lame, bet susiinstaliavau danišką klaviatūrą, kad greičiau pasiekčiau jų tuos å, æ, ø…

Kadangi miestas kitokio dydžio, labai sunku įsivaizduoti, kokiu atstumu esu čia nuo centro :) Žaidžia čia keli dalykai: visų pirma, neseniai įdiegtas metro nesiekia mano rajono (tai labiau priimtina savoka nei kaimas), o tai labai pailgina kelionės laiką; taip pat mano rajonas yra trečioje transporto zonoje, tad norėdamas nuvažiuoti iki centro turiu važiuoti trijose zonose (paprastas 3 zonų bilietas Kopenhagoje kainuoja 34,5 DKK/16 LTL/4,6 EUR, tad galit įsivaizduot, kaip tai atrodo…); važiuojant naktį vienkartinio bilieto kaina padvigubėja… O šiaip tai dabar įvaldžiau maršrutų planavimą, kuris suderina autobusą ir metro, tad į stotelę ateinu likus 1-2 min. iki autobuso atvykimo, metro važiuoja kas kelias minutes, tad iki universiteto nuvykstu per 30 min., iki miesto centro tuomet gautųsi 35 min., visai padoriai. Kopenhagoje, kaip ir priklauso, metro ir autobusai važinėja visą parą, tad taxi paslaugomis naudotis matyt neteks :-)

Rødovre… Toks įdomus rajonas, panašus į mūsų Žvėryną ar Antakalnį. Daug privačių namų, šalia nemažas parkas su daug futbolo aikštelių (jo, jie čia tą futbolą šiek tiek žaidžia), yra toks prekybos centras, panašus į BIGą, Banginį ar pan., jame kelios didelės maisto prekių parduotuvės, H&M ir kiti, na klasikinė mallo koncepcija. Pliusai - gana jaukus rajonas, ramus labai, tvarkingas, jokių problemų parkuoti mašiną, manau ir su saugumu čia labai neblogai. Minusai - nėra MC ar Burgerkingo šalia :( susisiekimas truputį durnas, nes vietiniai užprotestavo metro linijos pratiesimą iki šio rajono.

Kelios nuotraukos į gatvę ir kiemą:

(čia vaizdelis pro mano langą į kiemą)

(čia vaizdelis pro mano langą į gatvę)

(čia pats mano namas)

=======================

Pradžioje kai atvykau, kambarys buvo visiškai tuščias. Iš IKEA teko pirkti lovą, šiek tiek brangiai gavosi, įskaitant apie 350 DKK kainavusį lovos pristatymą. Čia kaip sako turistai, žioplumo mokestis gavosi. Tuomet pagrindinė problema buvo internetas namie. Kaip aš sakiau prieš važiuodamas, stogas virš galvos ir internetas – tai bazinis paketas, nuo kurio galima bandyti įsikurti. Internetą turiu ale omni connect, minėjau ankstesniame įraše. Galiu konstatuoti, jog nesinaudojant torrentais 10 GB mėnesiui yra labai pakankamas srautas. Tai va, bazinį paketą susidėliojau labai greitai :-)

Tuomet susidūriau su problema, jog neturėjau stalo. Atrodytų nedidelė problema (aj, šiokia tokia spinta visgi kambaryje buvo, tad šios problemos spręsti nereikėjo!), bet lovoj pastoviai naršyti yra labai labai nepatogu! Namie buvo stalviršis, tačiau nebuvo kojų. Vieną dieną mano “šeimininkas” sužvejojo kojas, tad dabar turiu ir stalą. Neįspūdingai, bet dabar kur kas patogiau. Taip pat stalinę lempą namie radau, tad išvis super dabar. Savaitgalį pasitvarkiau šiek tiek, tai galiu įkelti namų nuotraukas :-)

Mano kambarys

Living room (kartu su virtuve)

Living room (kartu su virtuve)

Na turbūt belieka paminėti, kad neturim indų plovimo mašinos ir skalbimo mašinos. Tačiau gera žinia, jog apačioje yra bendra skalbimo patalpa, kur sustatyta eilė Miele skalbimo mašinų, džiovyklų ir lyginimo prietaisų, tai gal net patogiau naudotis nei savo skalbimo mašina.

Pradedu apsiprasti su savo vieta, esminis klausimus išsprendžiau, galima jau susikoncentruoti ties mokslais :-)

P.S. Rašau pirmąkart su Windows Live Writer, tai gali kliurkų būti su atvaizdavimu.

No Comments

Čia kai išvažiavau, kažkaip turėjau nusistatymą, kad kas kelias savaites reikia grįžti į Lietuvą. Čia pabuvus mėnesį neturiu abejonių, kad Lietuvoje turbūt visais aspektais gyventi yra geriau negi Danijoje. Tačiau dar vasarą nusipirkau tik vienam savaitgaliui bilietus (už 270 Lt ir airBaltic kompanija, be checkin bagažo, normali kaina). Dabar apsižiūrėjau, kad neturiu bilieto Kalėdoms namo, tai pasiėmiau, kol dar nebrangu gruodžio antroj pusėj bilietą su SAS (buvo kelių litų skirtumas tarp airBaltic ir SAS, tai visgi pasiėmiau bilietus su SAS, juolab pas juos į kainą įskaičiuotas checkin bagažas).

Tačiau įdomumai prasidėjo, kai gerokai įpusėjus nakčiai netyčia pasižiūrėjau kokios skrydžių kainos Kopenhaga-Vilnius-Kopenhaga sausį ir vėliau. Kai pamačiau, jog 124 Lt bilieto kaina į abi puses, iššoko akys. Turint omeny, jog skrydis vykdomas su Q400NG lėktuvais, tai čia dar įstabiau. Aj, nepaminėjau smagiausio dalyko. Skrydis su airBaltic tokiu grafiku: penktadienį vakare išskrenda iš Kopenhagos, sekmadienį vakare atgal į Kopenhagą. Taigi tinka grafikas faktiškai bet kokiom aplinkybėm (ar darbą kokį dirbsiu, ar egzaminai, ar dar kas, niekaip neturėtų trukdyti). Na kadangi aš buvau morališkai pasiruošęs 270 mokėt už sugrįžimą Lietuvon, o čia daugiau dvigubai mažesnė kaina, nutariau nieko nelaukti ir pasiplanuoti pavasariui bilietus jau dabar. Tai prisėdau kelias valandas ir nusipirkau bendroj sumoj 10 bilietų :-) Manau puikus pirkinys gavosi, juolab naktį greitai.lt siūlo nuolaidas savo agentūriniam mokesčiui - vadinasi bilietai pigesni nei bet kur kitur. Galiu tik parekomenduoti greitai.lt visiems gyvenimo atvejams. Ironiška, bet dabar bilietai per greitai.lt pigesni nei aviakompanijų puslapiuose…

Taigi ryte prabudęs radau maždaug tokį vaizdelį:

Naktinis užsipirkimas urmu

Dabar belieka tikėtis, jog jokių problemų su airBaltic nekils ir jie neužsilenks iki to laiko, kol man reikės skristi. Aviacijos bloguose diskutuojama, kad airBaltic gali pasekti lalailos likimu ir užsilenkti, tai tikiuosi nenuplauks mano tie keli šimtai litų… Na bet netikėčiau, nepirkčiau :)

Kiek mačiau, analogiška kaina yra ir skrendant iš Vilniaus į Kopenhagą, tad jei kas sugalvosit aplankyti, rašykit :-)

No Comments

Per pirmą savaitę CBSe turėjau kelias prezentacijas, kur kompanijos ne tik save pristatinėjo, bet ir dar kažką naudingo papasakojo, ar tai apie corporate finance, ar tai apie finansų krizę, ar tai apie karjeros planavimo procesą.

Įdomu buvo klausytis paskaitėlių apie finansus dėl to, jog labai keistai danai kalba apie finansų krizę. Mini, jog ji kažkur Amerikoje įvyko, kad dėl to šiek tiek jų akcijos nuvertėjo, bet tiesiogiai niekas nepasikeitė. Ypač juokingai nuskambėjo BCG partnerio pareiškimas, jog likvidumo problemos yra Amerikoje, o jis nesupranta, kaip problemos Amerikoje gali veikti puikiai veikiančių Danijos kompanijų vertes ar fin. rodiklius :)

Pasirodo, šiek tiek detaliau panagrinėjus kas ir kaip, visiškai suprantamas danų eglesys. Darbo užmokestis pas juos nesmuko, nedarbas paskutiniais duomenim pas juos pakilęs net iki 4,1 proc. (rašau net nes prieš krizę buvo 1,5 proc. …), tai šiek tiek skiriasi nuo mūsų :) Gyvenimas, panašu, irgi nelabai pasikeitęs nuo krizės pradžios. Labiau susidaro įspūdis, kad visi čia protingi, skaito FT, tai iš ten ir žino apie tai, kad reikalai blogi :)

Darbo rinkoje situacija irgi panaši. Sėdim CBSe su grupe studentų, prie vieno prieina kažkokie studentai, sako gal nori padirbėti. Jei esi bakalauras, maždaug galėtum fizinį darbą daryti, jei magistras - ką nors gudriau. Tiesa, ten nebuvo kažkoks labai įspūdingas darbas, kurį visi graibstytų (drabužių parduotuvė, regis), bet vistiek, po Lietuvos tokie dalykai atrodo keistai.

Manau, man tai į naudą ir gal pavyks kokį užsiėmimą susirasti, kuris ir darbo patirtį kauptų, ir finansiškai padėtų. Tarp kitko, čia visų praktika tokia pati - graduate besimokant visi danai dirba. Kadangi studijos 2 metus trunka, tai krūvis nedidelis, tai visi spėja apsisukti. O ir darbų labai daug visokių yra pritaikyta studentams - kadangi darbuotojų trūksta, tai visi ima visus, kas netingi :) Gaila, kad daugeliu atvejų jie tikisi danų kalbos įgūdžių, nors patys puikiausiai visi kalba angliškai… Na bet žiūrėsim kaip čia bus. Kol kas labai neskubu su darbais, pamažu tvarkausi kitus formalumus, vis dar negavau gyvenimo gyventi Danijoje. Tiek kad ES piliečiai 90-180 dienų gali gyventi nieko nesakydami, o aš niekur nebuvau pažymėtas, kai atvykau, tai manau, kad galiu čia būt kiek noriu, tol kol man pačiam leidimų neturėjimas netrukdo (negaliu banko sąskaitos gauti, normalių sutarčių dėl telefono plano, interneto ir pan pasirašyti).

No Comments

Čia gerokai jie man streso įvarė su savo tais ECTS, kurių paprašė praeitą savaitę. Dabar gi pripažino, jog čia jų kaltė (gal ir aš pats kažko nesužiūrėjau, bet nebesvarbu), todėl jie liepė man iki vasario 1 d. pristatyti 7,5 ECTS su management dalyku. Tai arba šį kursą susiorganizuosiu CBSe (jei jie įleis mane, nes kursų registracijos deadline seniai praėjo), arba reikės kažkur kitur ieškotis. Akivaizdu tik tai, kad tam turiu dabar pakankamai laiko, tai tikiuosi šįkart jokių nesklandumų nekils.

2 Comments

Prieš tai esu gyvenęs tik Austrijoj, tai ten su anglų kalba būdavo kaip dievas duos. Vistiek, vokiškai kalbanti šalis, tai parduotuvėj ar šiaip gatvėje sutiktas žmogus pakankamai nedaug šansų, kad kalbės angliškai. Ir tie, kurie pasako, kad “do you speak english?” “a little bit”, tai irgi ten labai jau basic lygis ir net nesi tikras, kad pavyks susišnekėti, paklausti kur koks objektas ar parduotuvėje ką nors susirasti. Dabar aišku nebereikia klausinėti žmonių, kur kas yra, nes google maps ir GPS dabar puikiai padeda orientuotis :) Čia aišku kita istorija, nes pirmom dienom nesiorientavau kur aš esu, kur CBS ir kur centras miesto, tai teko truputį paklaidžioti. Bet po to Android, Google maps, offline maps ir kiti sprendimai sutvarkė situaciją.

Dar kai pradėjau ieškotis būsto, kažkaip įpratau pradėjus pokalbį pakalusti “do you speak english?”, tai nei vienas nepasakė “no”, daugelio atsakymai buvo tarp “yes, I do” ir tarp “of course”. Kai apskambinau gal 50 nuomuotojų, po to nustojau klausinėti, ar jie kalba angliškai. Visi kalbėjo…

Dar šiek tiek naiviai galvojau, kad atvykus į Daniją situacija pasikeis. Tačiau nė velnio. Visi čia nuo kiemsargio iki vadovo, nuo vairuotojo iki senutės kalba puikiai angliškai. Juokinga, jei pasako koks danas, kad šneka “little bit of english” ir po to ten kalba vos ne fluent :) Čia kažkurią dieną važiavau iš centro vakare autobusu, įlipa išgėręs britas, tai jis žinoma ten savo tuos angliškus juokelius mėto, o aš apsidairau aplink, net senutės visos kikena. Ir jos be jokių problemų kalba puikiai angliškai. Pradėjau galvoti, kad pernai kai buvau Londone, ten bent du kartus susidūriau su angliškai nekalbančiais žmonėm. Danijoj kol kas nė karto :)

Žiauriai įspūdinga tai yra, nes kai pagalvoji, pas mus tarkim dalis žmonių kalba rusiškai gerai. Dalis kalba angliškai neblogai. Bet tie, kas kalba angliškai (na čia iš ISMo pamenu), tai jų (įskaitant ir mano, žinoma) lygis daug daug kartų žemesnis nei pas juos čia anglų. Ir labai patogu visiems - visi užsieniečiai be jokių problemų gali susikalbėti su bet kuriuo danu, o danams užsieniečiai iš Europos atrodo kaip savi (apie danų požiūrį į babajus parašysiu atskirai, nes čia kita istorija).

Kadangi namuose turiu TV, tai kartas nuo karto užmetu akį, ką babajus žiūri :) Pasirodo visos TV, kur rodomi filmai, serialai, laidos, rodomi anglų kalba ir rodomi subtitrai. Štai ir atsakymas, iš kur jie tą amerikietišką akcentą ivaldo… Antras šaltinis jų anglų kalbos - mokyklos. Sunku mums tai suprasti, bet pas juos mokyklose jei apsiima mokyti kalbos - tai ir išmoko. Čia ne pas mus prancūzų kalbos mokymas…

Kas man ar keliautojui iš to? Tiesiog labai patogu gyventi - visur visi šneka angliškai, turbūt labiau nei pačioj Anglijoj :)

No Comments

Čia Danijoje, kaip ir kitose šalyse, net iš ES atvykus reikia gauti leidimą gyventi. Tas pats buvo ir Austrijoje, ir čia be to leidimo negalima gauti CPR numerio, kuris reikalingas dirbant, gaunant banko sąskaitą ir dar daug ką.

Danai nebūtų danai, jei nebūtų smagios loginės grandinės: tam, kad gautum leidimą gyventi, reikia gauti iš CBS laišką, kad esu priimtas (to paties beje reikia ir lietuviškosioms ligonių kasoms, kad ten PSD įmokų nepradėtų skaičiuoti). Taigi šiandien nueinu į CBS Admissions office paprašyti priėmimo laiško, o jie man pareiškia, jog aš esu ne fully accepted, o tik conditionally. Aš iškart šoke, galvoju kas čia per š, kadangi birželio 15 d. jie paskelbė informaciją ir ten aiškiai buvo parašyta, jog esu fully accepted. Buvo mažom raidėm parašyta dar prieš pateikiant dokumentus stojimui, kad reikia sistemą, kurioje viskas tvarkoma, laikas nuo laiko pasižiūrėt, ar neturiu kokių nors žinučių. Aš žinučių negavau, liepos pabaigoj gavau laišką su e-mailo nustatymais, kažkaip automatiškai tikėjausi, jog visa informacija nuo to laiko komunikuojama el. paštu. Paaiškėjo, kad liepos pabaigoje CBS prabudo ir suprato, kad man reikia dar 7,5 ECTS kreditų ir atmetė į sistemą, kurios aš nebesekiau, žinutę apie tai ir pakeitė mano statusą į conditionally accepted. Truputį su jais pakalbėjus jie sutiko, kad čia jų kaltė ir tepasakė, jog susisieks artimiausiu metu.

Blogiausia visame reikale, kad šalia manęs buvo kažkoks azijietis, kuris irgi turėjo conditionally accepted statusą ir jam buvo pareikšta, jog be papildomų kredito graduate studijų jis negalės lankyti. Tas mane labai labai suneramino. Kita vertus, mano kurse irgi yra iš užsienio studentas, kuriam trūksta vieno dalyko, tai jam CBSas suorganizuoja studijas (šiaip daugelis išlyginamąsias studijas turėjo per vasaros mokyklą, taip vadinamąjį summer schoolą).

Taigi kol kas fingers crossed ir tikiuosi artimiausiu laiku gerų naujienų. Kitu atveju reikės galvot ką čia daryt :)

1 Comment

Su sąlyga, jog šiandien buvo pirma reali studijų diena ir pirmoji paskaita, derėtų šiek tiek kreditų skirti CBSui. Taigi atvažiuodamas aš visiškai neįsivaizdavau, kas čia per publika bus, kaip čia lygis bus ir pan., žinojau tik FT reitingą, kuris indikavo, kad nebus labai blogai.

Visą praeitą savaitę vyko toks dalykas kaip intro week, per kurią vyko susitikimai su įvairių kompanijų atstovais, jie pasakojo apie karjeros galimybes, pasakojo apie save, taigi reklamavosi kaip ateities darbdaviai, kurie galės gręžti naują kartą :) Įmonės buvo pakankamai rimtos, tokios kaip Boston Consulting Group, Nordea, Danske bank, Vestas, kitos šiek tiek mažiau girdėtos lietuvio ausiai. Juokinga šiek tiek, tačiau po kiekvienos prezentacijos įmonės organizavo nedidelius furšetus su maistu ir gėrimais :)

Apie studijas turbūt daug dar negaliu pasakyti, šiandien buvo pirma paskaita, dėstytojas vokietis, pastoviai vaikščiojo po auditoriją, mažiau statiškos prezentacijos ko gero gyvenime nepamenu, buvo visai fun, nors dalykas toks lyg ir apie orą - Strategic Management. Visi įsigijo knygas, aš nepirkau. Semestro biudžetas 1000 DKK, tai bandysiu sutaupyt, taupysiu gamtą ir piniginę, nemanau, kad tam, jog perskaityčiau vieną kartą, reikia pirkti visą knygą. Blogai tai, kad PDFų niekur internete nėra :( Anyway, likau pakankamai positive apie kursą, svarbiausia, jog nebuvo nuobodu.

Publika mano kurse pakankamai įvairi: maždaug pusė studentų danai, likusi dalis iš viso pasaulio, nuo Australijos iki Kanados, nuo Honkongo iki Italijos. Daugiausia studentų iš Norvegijos, Švedijos ir Vokietijos - suprantama, jiems čia netoli atvažiuoti, panaši ir kultūra, ir kalba. Tačiau kitas dalykas mane nustebino, tai žmonių pasirengimas… Nieko prieš ISM neturiu, bet čia toks lygis, jog aš net nesupratau kai kurių klausimų, kuriuos studentai klausė, ir dėl to, kad pakankamai advanced klausimai ir dėl to, jog naudoja tokią gerą anglų kalbą (ir čia ne apie australus ar amerikiečius aš), kad mano žodyne dalies žodžių net nėra :) Kažkaip na tikėjausi, kad visi neblogai kalbės angliškai, bet kad vienų jų nesuprasiu dėl to, kad kalbės per greitai, o kiti naudos žodžius, kokių gyvenime nesu girdėjęs, tai tapo truputį šoku :) Akivaizdu, kad čia bus ko pasimokyti ne tik iš dėstytojų, bet ir iš studentų. Aišku, neturiu nieko prieš ISM, bet studentų pasirengimas, kiek aš čia mačiau, žiauriai kietas. Per visą intro savaitę ir pirmą paskaitų dieną nemačiau jokių studentų, kalbančių tarpusavyje, kai vyksta paskaitos. Čia taip pat kultūrinis šokas :) Turbūt čia ir niekas nenusirašinėja, bet šitai jau Austrijoje mačiau, tai įprasiu vėl iš naujo :)

Reziumuojant, kol kas labai esu patenkintas aplinka, kurioje studijuosiu, visiškai nesitikėjau kai kurių tokių kietų studentų. Bus iš ko pasimokyti!

4 Comments

Kadangi nusprendžiau važiuoti mokytis tik liepos mėn., tad teko labai greitai suktis organizuojantis visas praktines detales, įskaitant ir apgyvendinimo klausimą. Nežinojau aš iki išvažiuojant dviejų dalykų: neįmanoma gauti bendrabučių bei Kopenhagos NT situacija yra labai sudėtinga. Iš pradžių tikėjausi, jog viskas galų gale susiklostys laimingai, tačiau pirmi pavojaus varpai pradėjo skambėti, kuomet pamačiau, jog pasiūlymų būstui yra labai nedaug, o apskambinus daugeliui paaiškėjo, kad butai ar kambariai išgraibstomi akimirksniu.  Taigi išnaršęs ir apieškojęs visur, kur buvo realu, nieko neradau. Visiškai nieko. Dienos artėjo, o variantų sąrašas nepasipildė nė vienu variantu. Kadangi universitete intro savaitė buvo numatyta nuo rugpjūčio 27 d., tai susiplanavau atvykti dieną prieš su viltimi, jog tą dieną apvažiuosiu bent kelis būstus, apie kuriuos skelbimai bus įdėti prieš dieną, ir pirmą, su kuriuo sutarsiu, akimirksniu imsiu.

Tačiau pasimaišė audra Baltijos jūroje ir į Kopenhagą planuotą dieną atvykau jau gerokai vakare. Planas apžiūrėt bent keletą būstų nuplaukė, tačiau atsirado vienas toks oportunistinis variantas, vieno lietuvio padedamas sukontaktavau su vietiniu, kuris nuomavo kambarį, tą pačią pirmą dieną nuvykau apžiūrėt ir… Ištiko lengvas šokas. Pasirodo, nuomoja, panaudosių gražų lietuvišką terminą, babajus, kambarys, kurį nuomoja yra visiškai tuščias, jame tėra viena spinta. Kaina nei labai didelė nei maža - 3500 DKK arba 1600 LTL (buvau nusiteikęs mokėti šiek tiek virš 4 tūkst. DKK), tačiau atvykus iš šiltų namų variantas atrodė tragiškai. Negana to, butas buvo visas apjauktas, visur buvo daug prirūkyta ir na, vaizdelis tai atrodė tikrai nekaip. Sutariau, jog kitą dieną babajui pasuksiu ir nuvažiavau į viešbutį. Planas buvo ryte atsikelti, apskambinti naujai įdėtiems skelbimams ir bandyt susirasti ką nors ne taip šokiruojančio. Tačiau ryte skelbimas atsirado vos vienas, ir tas nėjo į kalbas dėl nuomos užsieniečiui, tad liko du variantai: arba imti pas babajų tą tragišką kambarį arba į hostelį (viešbučio naktis kainavo virš 500 DKK). Apskambinus hosteliams ištiko naujas šokas - visi hosteliai (atvykau ketvirtadienį, taigi buvo penktadienis) iki pirmadienio užimti. Taigi pakrapštęs galvą įvertinau situaciją ir tai, jog pasirinkimo kaip ir neturiu. Susirinkau šmutkes ir nuvykau pas babajų. Babajus su šypsena priėmė mane (ar mano pinigus), o aš liūdnai įsikūriau. Superšoką dar patyriau pasirašinėdamas sutartį, kuomet babajus parašė gimimo miestą kažkokį neaiškų, o gimimo šalį - Iraką. Taip greit galvoje prabėgo tai, kas ir turėjo prabėgti lietuviui - “OMG, finansuosiu Al-Qaeda“. Pusdienį praleidau CBSe, taigi grįžau “namo” tik vakare. Planavau sau ramiai prisipūsti čiužinį ir nulūžti, tačiau vos neapsiverkiau, kuomet grįžęs “namo” supratau, jog mano kambary nėra net tokio prabangos daikto kaip šviestuvo ar lempos. Visiška tamsa. Taip pat babajus prieš įsikeliant pažadėjo internetą, bet pasirodo pačiam jį reikėjo ir įsivesti. Kilo minčių važiuoti namo nebandant likimo daugiau… Ryte prabudus ir pailsėjus nuotaika šiek tiek pakilo, nes padariau pirkinį - iš IKEA įsigijau lovą. Su viskuo pirkinys kainavo daugiau kaip 1300 DKK, tačiau nuo šio pirkinio pabėgti aš negalėjau. Šiek tiek vakare nustebau, kadangi grįžęs radau aptvarkytus namus ir sutvarkytą apšvietimą kambaryje, tačiau vis dar buvau giliame šoke dėl to, kur teks gyventi. Babajus buvo labai šnekus ir tai tik kėlė mano pyktį. Nepaminėjau pačio buto kuriame gyvensiu su babajumi: aš turiu kokių 10-12 kv.m. kambariuką, babajus šiek tiek mažesnį, turime bendro naudojimo kambarį sujungtą su virtuve bei balkoną. Living roome sofa ir diiiidelis televizorius. Atrodo keistai…

—

Praėjo jau beveik dvi savaitės. Babajus mano prašymu neberūko kambariuose (taigi galiu naudotis bendru kambariu, kaip ir jis. Aj! Nepaminėjau, kur mano gyvenamoji vieta. Pasirodo Kopenhaga yra labai maža, o didžioji dalis miesto traktuojama kaip atskiros savivaldos, o aš gyvenu vienoje jų. Vadinasi Rødovre, Žvėryno stilius, daug privačių namų, mano namas 3 aukštų, kokie 6 butai, atstumas nuo miesto centro apie 25 min. autobusu, apie 8-10 km, Vilniaus masteliu kokie nors Pašilaičiai, gal šiek tiek toliau), babajus susitvarkė, aš turiu lovą, babajus pavaišino keliskart kurdiškais patiekalais (buvo gardu!), taigi gyvenimo spalvos visai kitaip dabar atrodo. Pradėjau visai džiaugtis savo tuo greitu sprendimu, nes CBSe prisiklausiau, ką tenka išgyventi kitiems nevietiniams studentams: vienas iki šiol gyvena hostelyje, vienas gyvena pas draugus (kasnakt vis kitur), vienas gyvena ant grindų pas kažkokį pažįstamą, o vienas… na, žinoma, olandas, tai gyvena priekaboje-kemperyje viename iš kempingų. O jau praėjo bemaž dvi savaitės nuo atvykimo… Taigi viską pasveriant mano nuomonė apie tai, kur gyvenu, apsisuko kokiais 180 laipsnių, nes būstą gavau iškart, matau, kad 3500 DKK yra pakankamai normali kaina (babajus už visą butą moka 7500 DKK, taigi aš, nors ir turiu didesnį kambarį, bet moku mažiau nei pusę viso buto nuomos), apsipratau su vieta, rajonas labai mielas (daug privačių namų, netoli prekybos centrai ir pan.), prisiragavau kurdiškų patiekalų :) taip pat turiu normalią lovą, kurios nemažai studentų dabar gali net pavydėt, taigi netikėtai viskas išsisprendė gana neblogai. Tiesa, interneto sprendimą taip pat susiradau, nusipirkau ale OMNI Connect tipo gadgetą ir nors ten teduoda 10 GB srauto per mėn., panašu, kad be linkomanijos tokio srauto yra per akis. O ir kaina 160 DKK per mėnesį būtų konkurencinga net Lietuvoje. Taigi visus buitinius reikalus (išskyrus dviratį, apie kurį parašysiu atskirai) kaip ir susitvarkiau.

Tiesa, neplanuoju pas babajų gyventi visą laiką :) Jei susirasiu darbą ir tokiu būdu galėsiu leisti sau šiek tiek geresnį būstą, su kitais lietuviais iš CBSo bandysiu paimti kokius nors apartamentus. Vis smagiau :)

Patarimai tiems, kas kada nors planuos pirmąkart atvažiuoti į Kopenhagą

(daugiau…)

No Comments

Turbūt visų pirma reikėtų papasakoti, kaip išsirinkau CBS ir Kopenhagą ir kodėl nutariau čia atvažiuoti. Baigus bakalaurą situacija kaip ir daugelio bendramokslių buvo ta, jog didžioji dauguma po bakalauro ISMe nebetęsė studijų, bent kol kas. Natūraliai, kaip ir daugelis, masčiau apie tolesnius studijų variantus. Pirmas variantas magistrui buvo ISM magistrantūros studijos. Juolab man jos nieko būtų nekainavusios. Tačiau dėl keleto dalykų šį variantą atmečiau. Visų pirma, manau, jog norint tobulėti reikia nuolatos keisti aplinką, neužsibūti toje pačioje akademinėje baloje, galų gale pamatyti ir išgirsti kitų nuomonių, kitų dėstymo būdų, galų gale pamatyti, kaip tuos pačius dalykus vertina kitokie žmonės. Kita vertus ISM tęsia lietuviškas tradicijas į finansines magistrų studijas priimdavi įvairaus plauko bakalaurus, tokius kaip baigusius psichologiją, teisę ar inžineriją. Suorganizuojamos kažkokios formalios išlyginamosios studijos, bet jų negalima nė iš tolo lyginti su normaliomis bakalauro studijomis. Sunku po to įsivaizduoti dėstytojus dėstant advanced lygiu, kai pusė kontingento nėra girdėję apie Keinsą, Frydmaną ir kitus. Adamo Smito visgi negana, mano nuomone :) Analogiškai visi kiti kursai degraduoja ne dėl dėstytojų nepasirengimo ar neišsilavinimo, o tik dėl to, jog auditorija sudėtingesnių dalykų nepaveža. Girdėjau apie šią problemą nemažai, tad nenorėjau kartoti bakalauro, už kurį duoda magistro diplomą. Taigi nusprendus, kad Lietuvoje ekonomikos/finansų magistro nelabai yra kur mokytis, teko pasižvalgyti užsienyje. Nesinori papulti į Šaraškino universitetą, tad pasitelkiau FT reitingus. Pirmas klausimas aišku yra, kiek pasiruošęs kiekvienas mokėti. Aš pasidėliojęs excelyje visgi įvertinau, jog MBA ar MSc studijos, kainuojančios daugiau kaip 20k EUR per metus kelia labai daug klausimų dėl jų atsipirkimo. Atsifiltravus MSc (MBA iš esmės nemokamų nėra), kurių tuition fee iki 5k EUR, teliko vos keli variantai: Kopenhagos verslo mokykla, Stockholm School of Economics, Vienos universitetas ir Mannheimo universitetas. Vienoje esu gyvenęs, tad būtų neįdomu, Stokholme stojant reikėjo GMAT testų bei SSE turi tik 2 proc. tarptautinių studentų (palyginimui, CBSe jų 36 proc.), Mannheimas atkrito šiaip dėl to, kad studijos vokiškame kaime :) tad taip labai paprastai buitiškai teliko variantas Kopenhaga ir studijos CBSe. Gerai pagalvojus pamačiau ir daugiau pliusų: 1,5h skrydis iki Vilniaus, bendruomenė neblogai kalba angliškai, daug lietuvių jau studijavę ten, puikus miestas ir t.t.

Išsilaikiau IELTS, kuris buvo CBS reikalavimas (surinkau 8/9, reikalavimas iš CBS buvo 6,5), išsiunčiau paraišką, išsirinkęs prieš tai Finance and Strategic Management (FSM) kursą, ir taip birželio vidury sužinojau, kad esu pilnai priimtas. Tiesa, trumpai apie tai, kodėl FSM. Galvojau, kad reikia mokytis ką nors įdomaus, bet ne per nelyg lengvo, tad norėjau visų pirma bandyti MSc in Advanced Economics and Finance, tačiau ten reikia daug daug matematikos, o matematikos, prisiklausęs Rugilės ir SImo pasakojimų, nebenorėjau :) Tad tada iš likusiųjų FSM atrodė patraukliausiai. Panašu, kad neprašoviau, bet apie tai kitame įraše.

Turėjau daug abejonių ar net nemokamas MSc gyvenime atsiperka įskaitant dvejus metus kuomet nedirbi bei prarandi ne tik uždirbamą atlyginimą bet ir patirtį, bet matyt ir situacija Lietuvos darbo rinkoje šiek tiek prisidėjo prie sprendimo, nes nebuvo galimybių tobulėti taip sparčiai, kaip to norėjau, taigi gerokai padvejojęs nutariau, kad blogiau nebus, o geriau gali būti :) nutariau išvažiuoti. Na nuo to momento ir prasidėjo nuotykiai…

1 Comment

Sveiki visi!

kadangi manau, jog daliai Jūsų bus įdomu, taip, kadangi per visą dieną kur kas daugiau laiko praleidžiu vienas, taigi ir mažiau bendrauju, jaučiu poreikį pradėti bloge pasakoti apie savo nuotykius.

Tiems kas manęs nepažįsta, trumpai apie save: esu vilnietis, studijavau ISMe ekonomikos bakalaurą, buvau mainuose Vienoje, Austrijoje. Situacija trumpai tariant maždaug tokia: baigiau bakalaurą Lietuvoje, metus padirbėjau baigęs bakalaurą ir nutariau, kad visai laikas man yra dar pasimokyti. Išsiunčiau paraišką į Copenhagen Business School (toliau visur vadinsiu CBS), mane priėmė, dar šiek tiek pasvarsčiau ar verta važiuoti mokytis magistro ir visgi nutariau važiuoti. Taigi nuo rugpjūčio paskutinės savaitės gyvenu Kopenhagoje, studijuoju magistro studijas CBS ir bandau išgyventi :)

Manau bus įdomu paskaityti tiek mane pažįstantiems, tiek visiems, kas planuoja ateityje atvažiuoti mokytis į Daniją, ir konkrečiai į CBS. Apie tai, kodėl Danija, kodėl CBS, kodėl apskritai magistras ir dar daug kitų gyvenimiškų pasakojimų jau artimiausiuose įrašuose!

1 Comment